10–12

Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Dėl šios priežasties Lietuvoje sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Daugiau laidoje „10-12“ su projekto vadove, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesore Gražina Korvel, Vilniaus universiteto mokslininku ir projekto ekspertu Gediminu Navicku ir „Gooliver“ partnere Rasa Stupakovaite.Ved. Rūta Kupetytė

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Kasmet į Lietuvos jūrų muziejų atgabenama vis daugiau nusilpusių, sužeistų ar sergančių ruoniukų, o po gydymo ir slaugos jie grąžinami į natūralią aplinką. Jų keliones ir išgyvenimą mokslininkai stebi pasitelkdami palydovinius siųstuvus.Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose vis dar dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – iki šiol trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Todėl Lietuvoje buvo sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – 10 tūkstančių valandų lietuvių kalbos įrašų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto ir kitų kalbos technologijų plėtrai.Pedagogų trūkumas Lietuvoje išlieka viena didžiausių švietimo sistemos problemų, tačiau programa „Renkuosi mokyti“ šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo – iš daugiau nei 300 kandidatų atrinkti 23 nauji dalyviai. Per 18 veiklos metų programa į mokyklas atvedė šimtus žmonių, pasirinkusių netikėtą profesinį posūkį. Kaip keitėsi pati programa ir žmonės, kurie pasirenka mokytojo kelią? Apie tai kalbėsimės su programos vadovu Artur Adam Markevič, būsima matematikos mokytoja Simona Damuliene ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Milda Šimoliūnaite, šiemet baigusia dvejų metų programą.

Lietuvai ir toliau niekaip nepavyksta pažaboti širdies ir kraujagyslių ligų – būtent nuo jų miršta daugiausia žmonių. Gilėja vienišumo problema – dėl to vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja jų sveikata, o pagal vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Medikai sako, kad padėtis rimta.Degalai pinga, bet vis tiek keliais procentais brangesni nei buvo iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu. Ko tikėtis toliau?Kas antras gyventojas išeidamas iš namų su savimi pasiima gertuvę, keturi iš dešimties naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste, rodo apklausa.Ved. Edvardas Kubilius

Keliautojas, tinklaraštininkas Algirdas Morkūnas yra aplankęs daugiau nei 100 šalių ir sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Ved. Ignas Andriukevičius

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vieni dirbtinio intelekto įrankius vadina grėsme visuomenės saugumui, kiti – didžiuliu burbulu, ryjančiu milžiniškus energetinius ir finansinius išteklius. Kodėl ši technologija šiandien atsiduria ir aukščiausio lygio politikų darbotvarkėje? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Aisčiu Raudžiu, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriumi ir „AAI Labs“ vadovu.

Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato Vilniuje gyvenę vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries? Vilniuje sudarytas naujas maršrutas turistams „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Daugiau – VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė