Žaidžiam žmogų

„Vaiko tikslas tikrai nėra tapti geru savo mamai“, – akcentuoja egzistencinės krypties psichologė-psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė. Kalbamės daugiausia apie mamos ir dukros ryšį ir keletą galimų nebrandžių jo modelių – pavyzdžiui, mama daugiau nei moteris ar moteris daugiau nei mama. Kaip tokie kraštutinumai gali reikštis ir veikti dukras? Palietėme ir tėčių vaidmenį tokiais atvejais, šiek tiek – mamos ir sūnaus ryšį. Aptarėme „vilties pykčio“ sąvoką, brandžią mamos meilę ir kaip galima gyti nepatyrus sveiko santykio su mama.Ved. Tautė Šumskė

„Pastebėjau: kas domisi chemija, domisi ir pasaulio sutvėrimu“, – dalijasi chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius, vienintelis Lietuvoje mokslų daktaras, disertaciją skyręs chemijos didaktikai. Taigi jis giliai pažįsta ne tik chemiją, bet ir tai, kaip ir kokie žmonės ją perpranta. Ko chemija gali pamokyti apie gyvenimą? Kodėl mokantis taip svarbu nebijoti klysti? Apie mokymąsi, kvailumą, chemijos esmę ir paties Romano lėtą romaną su šiuo mokslu.Ved. Tautė Šumskė

Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip neperdegti nuo kovos ir kodėl kalbėjimas apie moterų teises visada yra daug didesnis pokalbis. Aurelijai pavyksta išsaugoti lengvumą ir toliau siekti tvarių permainų. Apie kasdienes patirtis: kūną, visuomenės lūkesčius, buitinius sprendimus. Vyriškumo ir moteriškumo kategorijas. Antakius kaip revoliuciją. Ir Gimbutienės tiltą.Ved. Tautė Šumskė

Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė parašė filmo scenarijų ir teatro pjesę, pagal kurią jau pastatytas spektaklis Ispanijos sostinėje. Kokias istorijas ji nori pasakoti savo kūriniais? Gailė augo Venesueloje ir po birželio žemės drebėjimų daug dalijasi apie tragiškas šalies aplinkybes autoritarinio režimo akivaizdoje. Kokių Venesuelos spalvų ir patirčių mes nesuprantame?Ved. Tautė Šumskė

Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai ritualai padėjo gyti nuo depresijos? Kuo ūksmė skiriasi nuo pavėsio?Ved. Tautė Šumskė

Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula.Ved. Tautė Šumskė

Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte.Ved. Tautė Šumskė

„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą?Ved. Tautė Šumskė

„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus.Ved. Tautė Šumskė

„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia feminizmas? (S)Ved. Tautė Šumskė.

„Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno redaktorių ir vertėjų. Kaip sako, „verčiau Mickūną į Mickūną“. Žaisdamas mylėk – tokia viena jos mantrų.Ved. Tautė Šumskė

Emocija nėra problema, tik dažnai ja tampa emocijos padariniai. Pavojingiausi – savižala ar savižudybė. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) dar kartais vadinamas disreguliacijos sutrikimu arba – dialektikos klaida. Taip jį vadino dr. Marsha Linehan, kuri ir pasiūlė šiam sutrikimui taikyti dialektinę elgesio terapiją. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig – patyręs šio metodo specialistas. Kalbamės apie dialektikos ypatumus ir svarbą. Toli gražu ne tik tiems, kam diagnozuota RAS. Kaip gimsta zebras ir kas yra jo priešybė? Ir koks budizmo vaidmuo šiame pasakojime?Ved. Tautė Šumskė.

Viktorija gyvena Izraelyje, 8 metus, ir turi ką papasakoti: nuo dramatiškų pirmųjų pažinčių, meilės istorijų, iki bėgimų į slėptuves su dar 40 žmonių. Ką apie skirtingų bendruomenių santykius fiksuoja Viktorijos akis? Kaip ji matė Jeruzalės turgų po spalio 7 d. tragedijos? „Jaučiu gilų liūdesį, kad negirdimi tie, kurie iš tikrųjų tą gyvenimą gyvena“, – sako Viktorija Einorė-Bechor, knygos „Devintas gyvenimas. Svetimšalės pokalbiai“ autorė. Kas ją atvedė ir išlaikė Izraelyje?Ved. Tautė Šumskė