Žinių radijas

Jau įpratome generatyvinį dirbtinį intelektą naudoti kaip gana protingą pokalbių partnerį. Parašome užklausą, gauname atsakymą, pakoreguojame, paprašome dar kartą, o tada patys perkeliame rezultatą į reikiamą formatą, platformą ar kitą sistemą. Ir tai jau savaime reiškia didžiulį produktyvumo šuolį.Tačiau „Anthropic“ organizacijos kuriamas „Claude Cowork“ žengia dar toliau. Idėja paprasta, bet ambicinga – dirbtinis intelektas turi ne tik atsakinėti į klausimus, bet ir veikti kaip skaitmeninis kolega: atlikti užduotis, dirbti su skirtingomis sistemomis, koordinuoti procesus ir padėti žmogui kasdienėje veikloje.Ar tai jau pirmieji žingsniai link tikrų DI agentų? Kaip tokie įrankiai gali pakeisti mūsų darbą ir kokias galimybes bei rizikas jie atveria?

Senos transporto priemonės – ne tik atliekos, bet ir vertingi ištekliai. Tinkamai išardant automobilius, galima pakartotinai panaudoti detales, sumažinti atliekų kiekį ir taupyti žaliavas. Tačiau tam būtina, kad nebenaudojamos transporto priemonės būtų tvarkomos atsakingai ir laikantis aplinkosaugos reikalavimų.Kaip atrodo automobilių ardymo procesas iš arti? Kiek detalių gali būti prikelta antram gyvenimui ir kokį vaidmenį automobilių ardytojai atlieka žiedinėje ekonomikoje?Laidoje kalbamės su autoverslo savininke Anželika Ilkevič.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Keičiantis Vyriausybėms, viena daugiausiai diskusijų keliančių temų tapo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veikla. Nors dalis socialdemokratų mano, kad ministras turėtų likti poste, kiti pasisako už pokyčius. Kritikai ragina aktyviau siekti santykių su Kinija atkūrimo, sparčiau megzti ryšius su JAV administracija ir ieškoti kitokios prieigos prie Minsko režimo.Prezidentas ministro keisti nenori, tačiau dalis valdančiųjų mano, kad pasikeitus ministrui galėtų keistis ir Lietuvos užsienio politikos kryptis. Ar tikrai? Kokia turėtų būti Lietuvos užsienio politika šiandien? Ar dabartinis kursas yra teisingas, o gal Lietuvai reikia daugiau pragmatizmo? Ir kodėl užsienio politika tapo tokia skaldančia tema?Laidoje dalyvauja „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Praėjo dešimtmetis nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Tuomet „Brexit“ šalininkai žadėjo daugiau suvereniteto, spartesnį ekonomikos augimą ir didesnę migracijos kontrolę, o ES lyderiai tikino, kad Bendrija išliks stipri ir vieninga.Kas per šį laiką laimėjo, o kas pralaimėjo? Ar Jungtinė Karalystė pasiekė savo tikslus, o gal kaip tik pasigailėjo priimto sprendimo? Kaip „Brexit“ pakeitė britų ekonomiką, visuomenę ir santykius su Europa? Kokias pamokas iš šio istorinio žingsnio gali išmokti likusios Europos valstybės?Pokalbis su tuomete Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke, dabar Seimo nare Dalia Asanavičiūte.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Linas Adomaitis Panamoje lankėsi ne kartą. Keliautojas ir atlikėjas prisimena bičiulį Hokšilą, kuris supažindino jį su vietomis, galiausiai tapusiomis savotišku išsilaisvinimo simboliu.Linas pasakoja apie laiką, praleistą su vietos indėnais, jų gebėjimą gyventi darnoje su gamta ir draugo mamą, gyvenančią atokioje saloje. Paklaustas, ar mamos visame pasaulyje panašios, jis šypsosi ir prisimena ypatingą sutikimą su omarų sriuba.Laidoje svečiuojasi dainininkas Linas Adomaitis.Laidą „Lekiam į...“ pristato „Montis Magia“ – kalnams, kelionėms, nuotykiams.

Apie šį istorizmo stiliaus statinį pasakos Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Laurencija Budrytė-Ausiejienė.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ką iš tiesų gali kosmetologas, o kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą? Kokias klaidas dažniausiai darome prižiūrėdami odą ir ko verta paklausti specialisto prieš pasirenkant procedūras ar kosmetikos priemones? Ar SPF 50 tikrai būtinas kiekvienam ir kodėl apsauga nuo saulės laikoma viena svarbiausių sveikos odos taisyklių?Laidoje vieši kosmetologė, dietetikos bei papildomosios ir alternatyviosios medicinos magistrė, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė Asta Bagdonaitė bei kosmetologė, SMK aukštosios mokyklos dėstytoja ir mokslo darbuotoja, papildomosios ir alternatyviosios medicinos magistrė, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos viceprezidentė Austėja Diržaitė.

Skulptūrą „Metraštininkas“ pristato gidas Andrius Pavelko.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Vaikščiojimas – viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų, tačiau jos nauda organizmui dažnai nuvertinama. Kiek, kada ir kokiu tempu reikėtų vaikščioti, kad poveikis sveikatai būtų didžiausias? Ar iš tiesų 10 tūkst. žingsnių per dieną yra būtini? Kaip reguliarus vaikščiojimas veikia širdį, smegenis, emocinę būklę ir ilgaamžiškumą?Laidoje dalyvauja Lietuvos sporto mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas.

Autosportas dažnai siejamas su greičiu, adrenalinu ir įspūdingomis pergalėmis, tačiau už kiekvieno rezultato slypi kur kas daugiau – disciplina, strateginis mąstymas, finansų planavimas ir gebėjimas priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Kaip suderinti aistrą lenktynėms su profesine veikla ir verslu? Kiek kainuoja siekti pergalių ir kokių savybių autosportas išmoko už trasos ribų?Apie tai kalbėsime su naujai susibūrusio lietuvių ekipažo nariais – autosporto klubo „Pilėnai“ atstovu Arūnu Lekavičiumi ir vienu žinomiausių Lietuvos Dakaro ralio lenktynininkų Arūnu Gelažninku. Šių metų gegužę jie sėkmingai debiutavo SSV klasėje „Baja Europe“ varžybose Lenkijoje ir iškovojo antrąją vietą.Turinio integracija. Laidą pristato „Crowdpear“ – nekilnojamuoju turtu užtikrintos investicijos su iki 14 proc. metine investicijų grąža. Daugiau informacijos – „Crowdpear“.

2022 m. įteisinus raidžių „x“, „q“ ir „w“ vartojimą asmens vardų ir pavardžių rašyboje oficialiuose dokumentuose, šiemet Seime registruotos pataisos, siūlančios leisti ir įvairių kalbų diakritinius ženklus – pavyzdžiui, latvių „ā“, „ģ“, lenkų „ą“, „ń“, „ż“ ar vokiečių „ä“, „ö“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) projektui pritarė, argumentuodama, kad originali asmenvardžių rašyba yra svarbi tapatybės dalis, o technologinės galimybės leidžia tokius ženklus lengvai naudoti.Tačiau sprendimas sukėlė audringų reakcijų. Kritikai kaltina VLKK lietuvių kalbos išdavyste ir politinio užsakymo vykdymu, o šalininkai pabrėžia asmens teisę į autentišką pavardės rašybą. Ar diakritinių ženklų plėtra iš tiesų kelia grėsmę lietuvių kalbai? Kur baigiasi kalbos apsauga ir prasideda žmogaus teisės? Ar originali asmenvardžių rašyba silpnina, o gal kaip tik stiprina lietuvių kalbos prestižą?Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Ona Aleknavičienė ir latvistikos specialistas Ņikita Kazakevičs.

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje kalbuosi su Laura Šliaužyte – tarptautinės organizacijos operacijų vadove (COO), dirbančia inovacijų ir technologijų srityse.Tačiau Laura sunkiai telpa į vieną vaidmenį. Jos gyvenime yra ne tik darbas, bet ir CrossFit, teisėjavimas sporto varžybose, žygiai gamtoje bei veikla Lietuvos šaulių sąjungoje. Pokalbyje bandėme suprasti, kas jungia visas šias veiklas ir kaip skirtingi gyvenimo vaidmenys gali ne konkuruoti tarpusavyje, o vienas kitą papildyti.Kalbėjomės apie jos kelią iki COO pozicijos, sprendimus, formavusius profesinę kryptį, ir tai, kas kasdien skatina judėti pirmyn – rezultatai, žmonės ar galimybė kurti realų pokytį.Antroje pokalbio dalyje aptarėme aktyvų gyvenimo būdą – CrossFit, teisėjavimą varžybose ir tai, kaip sportas ugdo discipliną, atsakomybę bei gebėjimą priimti sprendimus. Taip pat kalbėjomės apie veiklą Lietuvos šaulių sąjungoje, kas paskatino į ją įsitraukti ir ką ši patirtis suteikė ne tik kaip veikla, bet ir kaip požiūris į gyvenimą.Pokalbį užbaigėme tema, kuri aktuali daugeliui – intensyvaus gyvenimo kaina. Kalbėjome apie balansą tarp skirtingų vaidmenų, nuolatinį tempą ir tai, kaip Laura mokosi sustoti bei rasti laiko atsikvėpti.

Kokie yra demokratijos privalumai ir trūkumai? Ar šiuolaikinėse visuomenėse vis dar įmanomas kokybiškas politinis atstovavimas? Kodėl vis dažniau girdime kalbas apie demokratijos krizę ir ar alternatyvios valdymo formos iš tiesų galėtų būti veiksmingesnės?Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie demokratijos pliusus ir minusus.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės kritikos centro mokslinis darbuotojas Tomas Kavaliauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras Gintas Karalius.Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.