Mažoji studija. Kultūra ir religija.

„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Galbūt kartais taip įprantame skubėti, kad pavargus sustoti atrodo baisiau, nei bėgti toliau. Pervargimas ir perdegimas – temos apie kurias daug rašoma naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. Į kokią sritį bepažvelgsi – greičio ir skubos vis daugiau. Ar krikščioniškas dvasingumas turi ką pasiūlyti skubėjimo kartai? Augminas Petronis kalbina kunigą Arūną Peškaitį.

Kiek kainuoja pasirinkimas būti laisvės ir tiesos pusėje? Kokia laikysena ideologinių konfliktų persmelktoje, susipriešinusioje ir skaldomoje visuomenėje yra tinkama valstybės finansuojamai kultūros įstaigai ir jos vadovui: besąlygiškai vykdyti valdžiai palankius sprendimus, rizikuojant prarasti raiškos laisvę, o gal net tapti propagandos įrankiu ar rinktis atvirumo ir kūrybinės laisvės kelią, prisiimant atsakomybę tiek už pavaldinių gerovę, tiek ir už visuomenės telkimą, kuriant demokratinės valstybės ateitį ir įvaizdį pasaulyje? Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė primena didžiausios Lietuvos koncertinės įstaigos vaidmenį ir misiją geopolitinių lūžių kontekste, atskleidžia, kokias pasekmes turėjo Kultūros protestas ir kodėl sprendimas neįsileisti rusų muzikos ir rusų atlikėjų yra vis dar aktualus.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Nors C. S. Lewisas lietuviams visų pirma žinomas kaip „Narnijos kronikų“ autorius, tai toli gražu nėra vienintelis vaidmuo, kurį teko vaidinti šiam talentingam žmogui. Jis buvo ir Oksfordo bei Kembridžo universistetų dėstytojas, ir krikščionybę proto argumentais bandančių apginti knygų bei kosminės fantastikos romanų autorius, ir kruopštus Viduramžių kultūrinio palykimo tyrinėtojas. Šioje laidoje apie C. S. Lewisą ir pirmą kartą leituviškai pasirodžiusią šio autoriaus knygą „Kol neturime veidų“ Augminas Petronis kalbina filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį.

Visiškas skaidrumas ir, apaštalo Pauliaus žodžiais, viltis, kai regis nėra jokios vilties. Tokį įspūdį palieka pokalbis su Alesiu Beliackiu. Nūdienos pasauliui labai reikia tokio liudijimo. 2025 m. gruodžio viduryje tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš kalėjimo buvo paleistas ir į Vilnių atgabentas Baltarusijos disidentas, dukart politinis kalinys, rašytojas ir 2022 m. Nobelio Taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis. Praėjus mėnesiui po jo išlaisvinimo, pasitaikė ypatinga proga pakalbinti šį iškilų žmogaus teisių gynėją, kuris mielai sutiko duoti interviu „Naujajam Židiniui-Aidams“ bei „Mažajai studijai“. Kalbėjomės telefonu, ponui Bialiackiui viešint Norvegijoje, o mūsų pokalbis sukosi apie nelaisvę, orumą, viltį ir Europą. Visą pokalbio turinį rasite pirmajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje, o šiandien kviečiame klausytis atskirų pokalbio fragmentų.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laida skirta Tarptautinei Holokausto aukų pagerbimo dienai, kuri minima sausio 27- ąją. Vilniaus universiteto magistrantė Agnė Kereišiūtė iš užmaršties prikėlė vieną lietuvišką Holokausto istoriją. Kalbama apie Kaune garsaus gydytojo psichiatro namuose gimusią Tamarą Lazerson. Dvylikos metų kartu su kitais šeimos nariais ji atsidūrė Kauno gete.Mergaitė lietuvių kalba slapčiomis, „savo sielos atgaivai“, rašė dienoraštį, kurio dalis stebuklingai išliko. Išgyveno ir pati dienoraščio autorė: artėjant frontui jai pavyko pabėgti iš geto ir prisiglausti pas pasiaukojusias lietuves moteris, kurios vėliau buvo represuotos sovietinio saugumo. Tėvai žuvo išvežti į konclagerius Vokietijoje. 1971 m. emigruodama į Izraelį Tamara Lazerson sugebėjo slapta persiųsti ten ir savo dienoraštį. Unikalus nevaikiškos geto vaikystės dokumentas buvo išverstas ir išleistas keliomis kalbomis, Rusijoje apie autorę sukurtas filmas. Holokausto egodokumentikos kontekste Lazerson dažnai vadinama lietuviškąja Ana Frank.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Laisvė yra dovana, nuo Adomo ir Ievos laikų mums Dievo duota už dyką, tačiau podraug ji yra ir nuolatinis rūpestis pasirinkti pusę. „Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“,- sakė Jėzus, išgelbėjęs nebylį iš demono gniaužtų. Tikėjimas, viltis ir dalies Lietuvos visuomenės drąsa pasirinkti Dievo, t. y. gėrio pusę, lėmė tai, kad buvome išvaduoti iš sovietų okupacijos, blogio, kurio pasekmes jaučiame iki šiol. Stebėdami įvykius pasaulyje ir čia pat, kaimynystėje, suprantame, jog tas blogis niekur nedingo, tad turime būti budrūs, ieškodami orientyrų ateičiai. Vienus tokių, disidentus, iš nepelnytos užmaršties gyvenant žodžio ir sąžinės laisvės aplinkoje, prikelti ir pristatyti plačiajai visuomenei, ėmėsi Tomas Reventas, krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondo „Donum“ įkūrėjas.Redaktorė Jūratė Kuodytė