NENUTYLĖTA | ATVIRI POKALBIAI APIE VĖŽĮ

Kalbėti apie mirtį reiškia kalbėti ir apie gyvenimą – apie tai, ką branginame, ko bijome, ką norime išsaugoti. Šiame epizode su psichologe Egle Urbutiene kalbėjomės apie tai, kaip mirties tema paliečia onkologine liga sergančius ir jų artimuosius, kodėl vengimas kartais tik sustiprina baimę, ir kaip priėmimas gali atnešti daugiau šviesos į kasdienybę. Tai jautrus pokalbis apie baigtinumą, viltį ir gebėjimą būti su tuo, kas neišvengiama – nes kartais kalbėjimas apie pabaigą padeda aiškiau pamatyti, kas išties svarbu: gyventi čia ir dabar.

Išgirdus diagnozę „agresyvi limfoma“, apima baimė, nežinomybė ir kyla daug neatsakytų klausimų. Ypač tada, kai vienas po kito taikomi gydymo būdai neduoda laukto rezultato, o liga vis progresuoja. Vis dėlto net ir tokiu metu gali atsiverti naujos galimybės – kai pritrūksta standartinių sprendimų, atsiranda vietos pažangiai medicinai ir viltį grąžinančioms inovacijoms. Keturiasdešimtajame tinklalaidės epizode kalbamės su Algirdu Jonu Repšiu – 78-erių aktyviu ir visuomenišku Kauno rajono gyventoju, kurio kova su mantijos ląstelių limfoma tęsėsi ne vienerius metus. Net penkios gydymo eilės nesustabdė ligos progresavimo, o sveikatai blogėjant, limfmazgiai jau trukdė kvėpuoti ir valgyti. Lūžiu tapo inovatyvi CAR-T ląstelių terapija, padėjusi pasiekti remisiją ir sugrąžinusi ne tik sveikatą, bet ir gyvenimo džiaugsmą. Kviečiame išgirsti istoriją, kuri liudija: pažangios medicinos galimybės ir žmogaus ryžtas yra stipresni nei statistika.

Kai kalbame apie onkologinių ligų gydymą, dažniausiai minime chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją. Tačiau viena itin svarbi gydymo grandis dažnai lieka nematoma – tai kraujo donorystė. Kraujo komponentai pacientams, sergantiems kraujo vėžiu, gali būti gyvybiškai būtini ne tik esant komplikacijoms, bet ir kaip neatsiejama gydymo dalis. Apie tai, kaip veikia ši nematoma, bet labai svarbi pagalbos grandis, šiame epizode pasakojo Santaros klinikų Kraujo centro vedėja, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. Kalbėjomės apie tai, kiek kraujo reikia kiekvieną dieną, kaip atrodo donorų kelias, kaip kraujo tyrimai kartais atskleidžia netikėtas diagnozes – ir kodėl net vienas donoro sprendimas gali turėti nenuspėjamą galią. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinių ligų gydymas visame pasaulyje sparčiai artėja prie personalizuotos medicinos – kai terapija parenkama pagal naviko unikalias genetines savybes. Nuo 2025 metų vasario 1 d. ir Lietuvos pacientams pradėti kompensuoti trys svarbūs onkogenetiniai tyrimai: naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas, naviko genomo metilinimo tyrimas. Šie metodai atveria naujas galimybes gydytojams ir pacientams: leidžia tiksliau diagnozuoti ligą ir pasirinkti efektyviausią gydymo taktiką. Apie tai, kaip onkogenetiniai tyrimai keičia vėžio gydymo praktiką ir kokią reikšmę turi pacientams, šiame epizode kalbamės su gydytoju onkologu chemoterapeutu Aleksandru Petrausku. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Jau 25 metus Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos keičia kraujo vėžiu sergančių žmonių ir jų artimųjų gyvenimus, suteikdamos viltį ir antrą galimybę gyventi. Šiame epizode aptarėme, kaip per ketvirtį amžiaus vystėsi kaulų čiulpų transplantacijų skyrius, kas lėmė, kad jis tapo vienu didžiausių transplantacijų centrų Europoje? Kalbėjomės, kaip pažangūs gydymo būdai yra integruojami į kaulų čiulpų transplantacijų praktiką? Leidomės į pamąstymus, kaip atrodys kaulų čiulpų transplantacijos dar po dešimties metų? Pokalbis, kuriame susipina medicinos proveržis, gydytojų atsidavimas ir viltis – su Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoju hematologu – transplantologu Andriumi Žučenka. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Paskutiniame 2024 metų epizode išgirsite apie ligos įveikimo kelią, emocinius išbandymus ir tai, kaip vieno žmogaus kilnus poelgis gali pakeisti kito gyvenimą. Prieš penkerius metus Teresa sužinojo ūminės leukemijos diagnozę. Liga sujaukė moters ir jos šeimos gyvenimą, tačiau tapo ir stiprybės bei įkvėpimo šaltiniu. Po šio iššūkio, jos vyras Aleksandras nusprendė reguliariai donuoti kraują ir užsiregistruoti kaulų čiulpų donorų registre, o visai neseniai sulaukė žinios, jog jo kaulų čiulpai tinka sergančiajam, gyvenančiam kitoje pasaulio pusėje. Trisdešimt antrajame epizode įkvepianti Teresos ir Aleksandro šeimos istorija apie tai, kad donorystė tai ne tik pagalba susidūrus su sunkia liga, bet ir padovanota viltis.

Onkologine liga sergantys žmonės gydymo metu patiria gausybę nepageidaujamų šalutinių reiškinių, kurie tampa iššūkiu tiek pacientui ir jo artimiesiems, tiek ir gydytojams. Kuo pavojingas mitybos nepakankamumas, kodėl svarbu valgyti dažnai ir po truputį, kokie maisto produktai gali padėti, o ko geriau vengti esant virškinimo sutrikimams, burnos gleivinės pažeidimams ir kitiems nemaloniems simptomams? Kodėl, net ir žinant, jog šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti, nereikia jų laukti, o užtenka žinoti, kur, reikalui esant, ieškoti informacijos šia tema? Pokalbis apie nepageidaujamų onkologinės ligos gydymo reiškinių švelninimą mitybos pagalba su gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Kaulų čiulpų transplantacija yra sudėtingas onkohematologinių ligų gydymo būdas, siejamas su įvairių, neretai gyvybei pavojingų komplikacijų rizika, ilga hospitalizacijos trukme, dideliais emociniais ir fiziniais iššūkiais. Kai po kaulų čiulpų transplantacijos pacientas sulaukia žinios, kad jau gali grįžti namo, aplanko didelis džiaugsmas. Atrodo, kad sunkiausias etapas jau įveiktas ir belieka tik pilnai atsigauti po gydymo. Vis tik, reguliarūs vizitai pas gydytoją hematologą išlieka dar ilgai. Kodėl net ir praėjus keletui metui po transplantacijos reikia išlikti budriems ir kokios gydymo komplikacijos gali atsirasti vėlyvuoju laikotarpiu, dvidešimt aštuntajame epizode aptarėme su gydytoja hematologe Rita Čekauskiene. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Judėti negalima sustoti – kaip manote, kur kablelį reikėtų dėti žmogui, susidūrusiam su onkologine liga? Kaip pasakytų 26 – ojo epizodo pašnekovas, kineziterapeutas Domantas Feoktistovas, vienareikšmiškai, tik judėti, judėti ir judėti. Net ir onkologinės ligos akivaizdoje, išlikti fiziškai aktyviam yra būtina, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę, įsiklausant į kūno siunčiamus signalus bei pasitarus su savo gydytoju ar kitais specialistais. Kodėl fizinis aktyvumas kiekvienam yra itin reikalingas ir kokią naudą jis teikia? Kiek laiko rekomenduojama judėti kasdien? Kaip fizinis aktyvumas gali padėti sergant onkologine liga – apie tai ir dar daugiau svarbių patarimų išgirsite šiame epizode.

Balandžio mėnesį yra minima pasaulinė ūminės mieloleukemijos diena. Šios ligos patirtimi dvidešimt ketvirtajame tinklalaidės epizode pasidalino Lukas Miliauskas. Vos trisdešimties sulaukusį Luką svarbūs gyvenimo įvykiai džiugino vienas po kito: vestuvės su mylimąja, pirmagimio atėjimas į pasaulį, tačiau gražią jaunos šeimos idilę netrukus sujaukė netikėtai vyrui diagnozuota ūminė mieloleukemija. Lukas prisiminė, jog iki susirgimo, leukemija iš visų onkologinių ligų jam atrodė pati grėsmingiausia. Šiandien, po sėkmingo gydymo, pašnekovas atvirai dalinasi savo kelione su liga, atnešusia daugiau ramybės gyvenime.

Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologine liga sirgę žmonės – tai baimė, kad liga gali atsinaujinti. Ligos atsinaujinimo baimę patiria ne tik sirgusieji, bet ir jų artimieji. Bijoti įvairių dalykų yra normalu ir žmogiška, tačiau kartais baimė pernelyg užvaldo mintis ir neleidžia mėgautis gyvenimu. Dvidešimt antrajame epizode su onkologijos srityje dirbančia medicinos psichologe Egle Urbutiene aiškinsimės, kada pabunda ligos atsinaujinimo baimė, kada ji trukdo gyventi, kodėl svarbu šio jausmo neignoruoti bei kas gali padėti baimę sumažinti.

Onkologinės ligos nesitiki ir nelaukia nei vienas žmogus. O kaip gyvenimą sujaukia žinia, kad sergi kraujo vėžiu, kai esi dvidešimt vienerių ir dar laukiesi pirmagimio? Paskutiniame šių metų epizode kviečiame išgirsti jautrią ir viltingą Aistės istoriją, kuri niekuo nenusileidžia dramatiškam filmo scenarijui. Moteris skaičiuoja jau antrą dešimtmetį draugystės su lėtine mieloleukemija ir sako, jog sergant lėtiniu kraujo vėžiu turi pasiruošti maratonui. Aistė pasakoja apie tai, ką reiškia žinoti, kad gydymas yra, bet jo gauti negali, apie nėštumų planavimą ir vaisto vartojimo nutraukimą, apie tai, kaip dėkingumo praktika padėjo išgyventi sunkiausius etapus.